- žvieginti
- žvíeginti, -ina, -ino GGA1885,942(Prk) 1. caus. žviegti 1: Bėgant paršelį žviegina, o kiaulė ją vejas, o ją vejas Vlk. Dingo tvarte. Ten ilgai žviegino kiaules, matyt, liuobė rš. 2. refl. žr. žvyginti 3 (refl.): Stumdydamies, žvíegindamies išeis dirbti Jdr. \ žvieginti; pažvieginti
Dictionary of the Lithuanian Language.
